Dviratininkai privalo važiuoti dviračių takais arba dviračių juostomis (kai jie yra), kuriuose pažymėta ta kryptis, kuria jie važiuoja arba ketina pasukti. Išimties tvarka leidžiama važiuoti keliu greta kito dviračio arba mopedo, jei tai netrukdo kitiems eismo dalyviams arba kitaip nekelia pavojaus eismo saugumui.
Dviratininkas gali išimties tvarka važiuoti šaligatviais arba pėsčiųjų takais, jeigu:
Šaligatviu arba pėsčiųjų taku važiuojantis dviratininkas turi važiuoti lėtai ir labai atsargiai, praleisdamas pėsčiuosius.
Dviratininkai negali:
Kai kuriuose miestuose numatytos dviračiams skirtos sustojimo linijos priekyje ir juostos priešinga negu eismo judėjimo kryptimi.
Kai kuriuose miestuose yra bendrų dviračių ir pėsčiųjų takų. Jais naudodamiesi dviratininkai turi būti itin atsargūs ir duoti kelią pėstiesiems.
Pėstieji privalo naudotis šaligatviais arba pėsčiųjų takais, arba, jei jų nėra, kelkraščiu. Jei kelkraščio nėra arba juo laikinai negalima naudotis, pėstieji gali eiti važiuojamąja dalimi, jei jie laikosi kuo arčiau krašto ir pakankamu atstumu nuo artėjančių transporto priemonių.
Kelkraščiu arba važiuojamąja dalimi einantys pėstieji turi laikytis kairės kelio pusės.
Pėstiesiems leidžiama naudotis dviračių takais tik tuo atveju, jei nėra šaligatvio arba kelkraščio arba jais neįmanoma naudotis. Išskyrus neįgaliuosius, dviračių taku besinaudojantys pėstieji turi duoti kelią dviratininkams.
Pėsčiųjų takai ir pėsčiųjų zonos griežtai skirti tik pėstiesiems ir visas transporto priemonių eismas yra draudžiamas.
Gyvenamosiose zonose pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones; jie gali eiti visu kelio pločiu ir kelią pereiti kur panorėję. Jaunesni kaip 7 metų amžiaus vaikai keliu gali naudotis be suaugusiųjų priežiūros. Vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu.
Kai kurios juostos skirtos viešojo transporto priemonėms.
Draudžiama važiuoti kelkraščiu, jame sustoti ir stovėti, išskyrus automobilio gedimo atvejus.